Ilgiausių metų

Nuskintos rožės kvepia,

Geria – gyvos

Ir primena akis,

Kurios su meile žiūri,

Kaip senka tavo vandenys...

Kas dieną skleidžiasi,

Kol pagaliau nubyra

Ant stalo ir grindų,

Lyg žiedlapiais apsėja

Visus namų kampus...

Iš vieno žiedo – daug lapelių,

Daug meilės, šilumos,

Ką mylime, kas myli,

Pasidžiaugti gali

Nuskintos rožės gražumu...

Neieškau nemirtingos,

Iš aukso nukaltos,

Seniai ir pasakos pradingo

Ir židinys, be atbrailos...

Tau, mama,

Gėlės šios...

Užtenka vieno žodžio,

Tarsi burtažodžio,

Ir motinos širdis prabyla

Nauja melodija dainos;

Tegu dar kvepia rožės

Ir atneša gyvybės vandenį stiklinėje

Visoms...