Kai
klykia gervės,
Ašara
nurieda,
Lyg
motina vėl šaukia
Į
pamirštus namus,
Ant
mažo žemės sklypo,
Mūsų
bendro stalo;
Juoda
riekė
Duonos
padėta,
Garuoja
ežeras,
Tarsi
šviežios sriubos dubuo...
Kiek
metų eita pas tave,
Tiek
dienų dar eisiu,
Kol pagaliau atsitiesiau,
Saulė
prikėlė rytmetį dangaus skliaute,
Žiūriu
ir klausausi,
Kaip
pilka gervė,
Pasilieku iškelta
galva,
Pilna
džiaugsmo krūtine,
Nes šaukia žemė,
Myliu
ją...
Ne,
neverkiu,
Tai
gervės klykauja,
Rieda
skaidri rasa.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą