2015 m. gegužės 2 d., šeštadienis

Nebalinti nubąlame



Nežymiai keičiasi metų laikai;
Taip mūsų laikas, –
Iš kartos – į kartą, –
Tiktai pavasaris pasipuošia balčiau,
Kaip nuotaka prie vartų,
Sustoja vyšnia, obelis
Ir šalia kukli serbenta...
Sugroja žiogas smuikeliu,
Kukuoja ir gegutė daugel kartų,
Skaičiuoju tik ateinančius metus, –
Kas buvo, praeitis,
Pasilieka už vartų...
Žaliuoja vasara,
Brandina grūdą, vaisių,
Ruduo ir sudeda ant žemės stalo,
Kaip motinos skarelėje
Iš keturių kampų,
Surištą lauknešėlį,
Lyg į vieną mazgą, –
Visi vienodai bąlame.



Komentarų nėra: