Nežymiai
keičiasi metų laikai;
Taip
mūsų laikas, –
Iš
kartos – į kartą, –
Tiktai
pavasaris pasipuošia balčiau,
Kaip
nuotaka prie vartų,
Sustoja
vyšnia, obelis
Ir
šalia kukli serbenta...
Sugroja
žiogas smuikeliu,
Kukuoja
ir gegutė daugel kartų,
Skaičiuoju
tik ateinančius metus, –
Kas
buvo, praeitis,
Pasilieka
už vartų...
Žaliuoja
vasara,
Brandina
grūdą, vaisių,
Ruduo
ir sudeda ant žemės stalo,
Kaip
motinos skarelėje
Iš
keturių kampų,
Surištą
lauknešėlį,
Lyg į
vieną mazgą, –
Visi
vienodai bąlame.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą