Kiemo medžiai

Kol akys mato,

Laukiu, nesulaukiu,

Kol pražys kaštonas, –

Aš – liepa,

Jis man – prie širdies,

Iš jo geriu ir saulės spindulius,

Žiedų žvakes...

Po mėnesių – tik liepą

Pražys ir mano siela,

Kvepės net visas kiemas,

Kaštonas lauks tada

Savo gražių vaikų,

O rudenį abu žiūrėsime,

Kaip saulė leidžiasi

Į ežero bangas

Už kalno ir miškelio,

O paukščiai bus išskridę,

Liks mūsų atminty

Tyli giesmė...

Kol dunksi dar krūtinėje širdis,

Vėl lauksiu, lauksiu,

Kol kaštonai dygs...