Gamta
nelaukia – visi skuba:
Pražysta,
skleidžia pumpurus,
Poruojasi
ir išveda vaikus,
Sudeda
kiaušinius ir plyšta,
Lukštas
skyla,
Tarsi
mėlynas dangus.
Tik
iš dviejų gyvybė,
Iš
dviejų mažyčių skilčių,
Žemės
kevalų,
O kas
viduryje – didinga paslaptis
Visų
laikų...
Nežinome,
kas žemėje,
Kur
mes gyvename,
Nesužinosime,
kas tas dangus,
Kur
angelai plevena,
Mūsų
svajonė – turėti jų sparnus...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą