2015 m. gegužės 27 d., trečiadienis

Piešiu



Neturiu drobės nei dažų, –
Motinos skrynią pabaigiau
Ir uždariau – brangu...
Perku spalvas iš pievų
Ir pigių žiedų, –
Labiausiai pienes,
Ramunes myliu.
Piešiu akis
Tik juodu teptuku,
Bet matau mėlyną ir žalią,
Kokias ir pati turiu...
Mano paveikslas – iš akies,
Be kontūrų ir apvadų,
Visa pakrantė – iš spalvotų akmenukų,
Renku ir kraunu
Į prijuostę pritūpusi...
Nupiešiu bangą ežero,
Kai gainioja audra,
Mano valtelė – paprasta,
Labai maža,
Paleidžiu giesmę į gelmes,
Kiekvieną akmenį tenai panardinu,
Kad būtų piešinys,
Kaip žemė – margas, apvalus...







Komentarų nėra: