Vakaras

Einant pavargsta kojos,

Bet tas kelias mielas,

Pailsi atsisėdęs ant akmens

Arba palinkusio medžio kamieno

Ir gera širdyje, kad keliavai...

Pavargsta rankos prie darbų,

Bet atsitiesia nugara

Ir pažiūri š dangų, –

Koks gražus vakaras

Tau prieš akis,

Nes tik dabar nurimo vėjas,

Lakštingala prašneko,

O rankos už galvos,

Kada saulėlydį stebi...

Pailsta akys, bet jauti,

Kaip snapu liečia vandenį

Baltoji gulbė,

Bėga ratu gyvybė,

Dvi saulės nardo vandeny,

Trečia – tavo širdis,

Kai ji pails, užmerksime akis...