Gražiausias ežeras vasarą

Kiekvieną rytą žavi

Paukščiai dainomis,

O dieną vaikus peni,

Po lapais pasislėpę jų lizdai

Linksmai ir vakare skardena...

– Cip cip, – ir dar kiti garsai,

Mažieji atsišaukia,

Nors nepalieka jų tėvai,

Bet lesa daug ir skuba augti...

Kol riebūs kirminai,

Ant lapų daug jų laipioja,

Dar išlenda iš žemės

Ir nenuoramos sliekai,

Lyg nežinodami, kas laukia...

Atskrenda musės, vabalai

Prie vandens atsigerti,

Deda perus uodai

Vandens paviršiuje,

Tik rink ir valgyk...

Ne, aš – ne paukštis,

O dainų klausausi, –

Jos – mano sielos maistas.