Balandžiai

Balandžiai peni ir žmonas,

Paskui vaikus maitina,

Toks rūpestingas vyras...

Sukrauna nepatvarų lizdą,

Neprineša pūkų,

Gal jie geriau ir žino,

Kada nelepini vaikų,

Užaugę duonos vertę žino.

Mažai ant žemės trupinių,

Tada ir kapstosi šiukšlyne,

Per žiemą maudosi balutėse,

Net kaminuose šildosi.

Gyvenimas – ne rojus,

Bet ir ne pragaras,

Kas kaip išmano,

Nuo bado ir nuo šalčio ginasi...

Pražysta sodai, gėlės kvepia,

O jie abu jau mylisi...