Nekalta
sėkla,
Jeigu
medis kreivas auga,
Nesu
kalta,
Kad
yra akmenys,
Kurie
prispaudžia,
Šaknelė
būna nugraužta...
Visas
pasaulio nuodėmes
Prisiimu,
kaip savo,
Bet
nežinau, dėl ko
Žiedai
pavasarį kariauja,
Bet
vis nugraužia amalas,
Apninka
spragės,
Kas
auga pažeme...
Visus
vienodai
Pakeliu
prieš saulę,
Laukiu
lietaus, rasos ryte,
Kiekvieną
lapą,
Lyg
vaikelį prisiglaudusi,
Nešu
savo delne,
Tręšiu
tais pačiais žodžiais:
„Gyvenimas
– tai mokykla“,
Paberiu
ant lentos
Geltonų
grūdų saują,
Baltos
kreidos vingiuotą liniją
Rankšluostyje
audžiu,
Kad
tiestų savo kelią
Kiekvienas
daigas
Nuo
pradžios...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą