2015 m. vasario 22 d., sekmadienis

Genys




Dangus pavasariu alsuoja,
Pažėrė saulė spindulius žemyn,
Medžių kamienai aprasoję,
Rausva, kaip visada, pušis.
Kol žemė neša šaltą svorį
Su sniego, ledo kauburiais,
Pavasaris neaplankys.
Genys landas skaičiuoja
Senųjų ąžuolų viršūnėse
Ir byra skiedros
Tuk tuk tuk,
Kaip kalvių amatų mokykloje,
Tiktai diena ilgyn...
Nuo kibirkščiuojančių ledų
Žalieji lapai saugo
Dar miegančias
Žibučių mėlynas akis...
Kaip laukiu tos dienos,
Kai vėjas kalvas pabučiuoja,
Svaigina ievų kvapas,
Baltas žiedų žavesys...
Dabar tik šiugžda rudi lapai,
Lipdami prie kojų,
Žydėti – per anksti.
Paglostau žalių samanų pilis,
Nuo ąžuolų nulūžusias šakas
Kilnoju akimis...
Tuk tuk širdy.
Kokie panašūs mes:
Tu – ąžuolas,
O aš – pušis,
Gyvenimas – genys.







Komentarų nėra: