Gieda vyturiai

Ona Baliukienė

Mūsų tiek daug, išskridusių,

Juos vijo ne tiktai ruduo;

Jauni kelius pasirenka

Kur kas dažniau...

O kiekviena kelionė – rizika,

Kad kils pūga pusiaukelėje

Ir tada nebegrįši,

Nors ir tave priimtų atgalios.

Būtų gražu, kad nors priglustų

Prie savo žemės

Ir prie slenksčio,

Kur žydi lubinai,

Kur kvepia mėtos, rožės...

Tokių darželių lieka tiek mažai.

Keliai vis pasibaigia,

Ant rankų pakeli

Geltono molio grumstą,

Atrodo, byra duonos trupiniai,

Meldiesi ir klausaisi,

Kaip gieda tėviškėje vyturiai...

Sugrįžtančių mažai.