Rytais
rasa papuošia
Kiekvieną
žolę, gėlę,
Voratinklio
tinkle įstrigus
Supasi
ilgai,
Ant
jos dar atsispindi debesėlis,
Dangaus
visi papuošalai;
Net
Paukščių Takas,
Kuriuo
skrenda paukščiai,
Į jį
pažiūri plaukiantys laivai,
Kad
nepaklystų,
Nenuviltų,
kas jų laukia
Ilgiau,
negu ilgai...
Padovanoja
rankų darbo vėrinį
Iš
tolimų kraštų sugrįžę,
Kaip
rasos lašą ir tikėjimą,
Kad
mylima esi labai,
Kiek
perlų čia suverta,
Kiek
džiaugsmo byra,
Su
rasos lašais...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą