Siurbėlės

Apie tai žino ir vaikai, saugo savo šalį

Gyvatė kerta atvirai,

Betgi ir ta iš anksto praneša,

Dažnai ilgokai šnypščia,

Gali ir pasitraukęs apsvarstyti,

Su kuo tavo keliai susikerta,

Kodėl toli nuklydo...

Bjauriausi yra dar kiti šliužai,

Kurie prilimpa tyliai

Ir siurbia tau vien kraują, –

Tokius labai sunku ir atkabinti,

Nes jie nuo seno gerbiami

Ir įprasta, kad gydo...

Kai jie susiveja į mazgą,

Ritasi per dugną,

Atranda net dumble

Sau gyvą grobį...

Juoda dėlė – nematoma,

Tada skaudžiau širdy,

Negu gyvatės kirtis.