Vis
mokausi pavasarį,
Kaip
sėti grūdą,
Kurio
nepasėjau,
Žiūrėjau
ir mačiau,
Kaip
sėjo tėvai:
Žingsniais
mažais
Per
žemę ėjo,
O
bėrė tik plačiai,
Kad
net tarpuvartėje žėlė
Rugiai,
kviečiai.
Saulė
mano dirvas aptvėrė
Geltonais
kaspinais,
Apkaišė
smilgomis atklydęs vėjas,
Pakibo
ir ant jų lietaus lašai;
Pražydo
vasarą gegutės ašarėlės,
Linguoja
pakraščiais...
Kiek
metų skinu puokštę,
Klausausi
ir gegutės,
Kiek
sykių užkukuoja,
Ar
derlių susirinkti laikas leis...
Dar
mokausi iš grūdo,
Kaip
kęsti žiemos šaltį,
Kad
pasipuoštų dirvos
Rugiagėlių
akelėmis,
Baltų
ramunių kvepiančiais žiedais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą