Sūnus Pranas Baliuka
Klausau,
kaip dūzgia bitės avily...
Dar
monotoniškai, nuobodžiai,
Kada
sušils, pienės pražys,
Spiesis
ir skris
Ieškotis
vietų,
Kur
medžiai jau žali,
Ten
ir aplips žiedus,
Plačias
šakas
Ir
neš nektarą, jų kvapus
Į
savo tėviškę,
Senolių
pamylėtą.
Tėvynė
– vienas avilys,
Kur
jau seniai korys padėtas
Ir
motinėlė ten viena, –
Visus
jai tenka prižiūrėti,
Čia
padeda naujus perus,
Kad
kiltų iš gimtinės
Daug
ir darbininkių,
Bet
mūsų žemėje
Visus
miškus mylėtų, –
Kiekvienas
augalas, gėlė
Duos
vaisių, bičių apžiūrėtą...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą