Juodieji pranašai

Praskrenda juodvarniai

Ir klykia: „ Karas, karas!“

Klausau ir netikiu

Net savo ausimis...

Nejaugi jiems melavo,

Kažkas pasakė ir apgavo,

Kad skelbia gandą

Per visas šalis?

Saulutė leidžiasi,

Atsitrenkia į ledą,

Pažyra rausvos kibirkštys,

Paskui ir įsiskverbia

Net į pačias mintis...

Mačiau, prisimenu,

Ką pasakojo ir tėvai,

Kaip savo laimę laidojo,

Kai darė priekalą

Iš sviedinio, jau palikto nuo karo...

Didžiulis buvo ir sunkus,

Galėjo sprogti, kada gręžė

Ir pylė iš jo paraką,

O varnas rėkė ir tada,

Galbūt žinojo,

Kad tas laikas grįš...

Oi, gūžtose ir juodvarnių

Visas būrys.