Praskrenda
juodvarniai
Ir
klykia: „ Karas, karas!“
Klausau
ir netikiu
Net
savo ausimis...
Nejaugi
jiems melavo,
Kažkas
pasakė ir apgavo,
Kad
skelbia gandą
Per
visas šalis?
Saulutė
leidžiasi,
Atsitrenkia
į ledą,
Pažyra rausvos kibirkštys,
Paskui
ir įsiskverbia
Net į
pačias mintis...
Mačiau,
prisimenu,
Ką
pasakojo ir tėvai,
Kaip
savo laimę laidojo,
Kai
darė priekalą
Iš
sviedinio, jau palikto nuo karo...
Didžiulis
buvo ir sunkus,
Galėjo
sprogti, kada gręžė
Ir
pylė iš jo paraką,
O
varnas rėkė ir tada,
Galbūt
žinojo,
Kad
tas laikas grįš...
Oi,
gūžtose ir juodvarnių
Visas
būrys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą