Iš parodos
Pavasarį
suskrenda paukščiai,
Išgaudo
maistui
Bundančias
muses,
Netgi
ir varles,
Kurios
pasilieka,
Neršia
ir pulkuojasi
Prie
savo giminės...
Kokia
bebūtų nuostabi kelionė,
Tik
badas veja į kitas šalis...
Galbūt
visi tos pačios paskirties?
Sugrįžta
paukščiai,
Kada
žemė atsibunda,
Pajunta
pareigą ir norą –
Auginti
savo vaikučius
Arčiau
senų namų...
Maži
vaikai – didi svajonė, –
Lizdai
nematomi arba aukštai, –
Tik
varlės neršia pabaliais,
Savo
vaikus palieka
Tarp
žolių, nendrių, netgi atvirai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą