2015 m. vasario 10 d., antradienis

Vėl grįžta




Iš parodos


Pavasarį suskrenda paukščiai,
Išgaudo maistui
Bundančias muses,
Netgi ir varles,
Kurios pasilieka,
Neršia ir pulkuojasi
Prie savo giminės...
Kokia bebūtų nuostabi kelionė,
Tik badas veja į kitas šalis...
Galbūt visi tos pačios paskirties?
Sugrįžta paukščiai,
Kada žemė atsibunda,
Pajunta pareigą ir norą –
Auginti savo vaikučius
Arčiau senų namų...
Maži vaikai – didi svajonė, –
Lizdai nematomi arba aukštai, –
Tik varlės neršia pabaliais,
Savo vaikus palieka
Tarp žolių, nendrių, netgi atvirai...




Komentarų nėra: