2015 m. vasario 11 d., trečiadienis

Jaunų pėdomis


Linas Kojala ir aš


Artėja vėl pavasaris,
Medžiai jau pasiruošę
Priimti gyvastį – žalius lapus,
Koks vienišas atrodo
Dar pernykštis – rudas, sausas,
Kuris paliko ant šakos...
Seni lapai – istorija,
Ji vertinama įvairiai,
Kas gera – balta,
Bet ta spalva – tai spektras,
Net iki pat juodos.
Pro juoda persisunkia
Kraujo lašas – taip raudonas,
Nudažo rytą ir gyvenimą
Ir plintančiais lašais, –
Pavasariniai lietūs nemalonūs,
Kaip kruvini istorijos aidai,
Tada prisimeni ir foną,
Kaip tu gyvenai...
Tik su jaunais ir ateitį matuoju,
Tikiu juodu ant balto
Parašytais žodžiais:
„Kas eina priešaky, –
Tam kelią šviesų,
Tiktai eik.“






Komentarų nėra: