Balti žiedai

Jaunystės meilė – tai aušra;

Nušviečia spindulys

Ir keliasi į dangų

Visų jausmų gama –

Kažko graudu ir gera...

Drovu prisipažinti,

Kad myliu tave,

Geriau tau dovanosiu gėlę

Ir tu atspėsi,

Ką ji kalba.

Ant stalo stovi dar vaza,

Gėlės seniai nėra,

Sudžiuvusius tik žiedelius renku,

Bejėgiškai nusvyra rankos,

Po vieną byra pro pirštus

Pamirštos meilės spalvos –

Raudonos, baltos...

Ko taip šalta?