Papūgos
taria
Svetimus
žodžius,
Kai
jas kiti išmoko,
Savi
garsai pamirštami,
Po
vieną jau nešoka...
Graudu
širdy,
Kai
kelias tolimas
Ir
tik melsvame ekrane
Dar
pasigirsta juokas.
Išblaškė
lyg papūgas,
Išvežiojo
likimus,
Išsėjo
mūsų giminę,
Kaip
pupų grūdus,
Laisvės
troškulys,
Gal
pasijutome kitokie...
Išgliaudytose
ankštyse
Subręs
visai kiti,
Pamirš
ir tėvų kalbą
Svetimoj
šaly
Mažieji
papūgiukai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą