Neišsiskirstykime
žiemą,
Kada
lauke – šaltis, –
Drauge
– šilčiau,
Nors
sniego patalas – toks baltas,
Suglauskime
sparnus,
Tada
skrydžio sulauksime...
Pavienius
mus iššaudys,
Kaip
pilkas kurapkas,
Nors
ir nešiojam ant krūtinės
Laimės
pasagą,
Bet
ji – iš rašto, plunksnų...
Prisėskim
po egle žalia,
Šakomis
apsikaišykime
Ir
dar palaukime,
Kol
visi krūmai sužaliuos,
Verba
bus jau pašventinta,
Paleisime
iš lūpų
Paprastus
žodžius
Apie
gimtinės šulinius,
Pagirdytus
iš versmės arklius...
Ten,
nuo Sartų, per Kamajus,
Kelias
tiesus į Anykščius;
Šventosios
pakraščiais
Atbėga
dainos Nerimi
Prie
Gedimino kalno,
O
Katedros šventoriuje priklaupę
Kalbėsim
tylią maldą,
Kad
vėl drauge gyventume.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą