2015 m. vasario 4 d., trečiadienis

Pienės



Pavasarį pražysta pienės
Ir suvilnija bangomis
Kalneliai ir dirvonai,
Jų akyse saulutė slepia
Rasos lašus, kol jie maži.
Kada išdžiūsta pienės,
Nuskrenda toli toli
Baltieji skėčiai,
Po vieną leidžiasi į žemę,
Pakimba ant žolynų,
Voratinkliai sugauna
Ir motina jų niekada
Daugiau nebematys...
Kai vėl pražysta,
Gal ir susitinka,
Bet tik panašūs būna,
Prasilenki ir nueini, -
Visų žiedai pilni
Ir kvepia medumi,
Nesugrąžina laikas,
Ką jau prarandi...
Balti pūkeliai – visada balti,
Tik mintyse su jais skrendi.



Komentarų nėra: