Pavasaris
nupiešia tokį raštą
Iš
sniego ir paparčių,
Kad
nebežinai,
Kur
medžių šakos,
Kur
žibučių lapai,
O kur
padangėje
Pragysta
vieversiai...
Ant
savo rankų laiko žemę
„REX“
karaliai,
Pro
pirštus skverbiasi
Saulutės
spinduliai
Ir
šilta darosi, ir gera,
Kar
mūsų kraštas –
Vienas
sodo obuolys,
Raudonais
skruostais,
Kaip
jaunų mergelių,
O
akys – mėlyno dangaus
Negęstantys
dar žiburiai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą