Gydantys nutylėjimai

Gėlės įvairios – visos gražios,

Spalvos blunka, nusidažo,

Tik saulės spindesy...

Žiema už lango,

Šerkšno skaros

Ant medžių apsnigtų šakų,

O šiluma rusena,

Kiekvieno namuose,

Kai židinys jaukus...

Vienas šaknis, bet daug žiedų,

Tik rožė su spygliais

Ir širdyje – dygu,

Kad vienas nesukursi laimės,

Nes meilė – vis po du...

Koks monotoniškas gyvenimas,

Jei neturi žiedų,

Niekas nemato, kad esi gražus;

Tegu ir skina, skabo,

Kaip gera, kada žiūri

Su meile akyse, –

Žiedai atauga, žydi...

Tada geresnis būni su visais,

Net pats su savimi.