Gėlės
įvairios – visos gražios,
Spalvos
blunka, nusidažo,
Tik
saulės spindesy...
Žiema
už lango,
Šerkšno
skaros
Ant
medžių apsnigtų šakų,
O
šiluma rusena,
Kiekvieno
namuose,
Kai
židinys jaukus...
Vienas
šaknis, bet daug žiedų,
Tik
rožė su spygliais
Ir
širdyje – dygu,
Kad
vienas nesukursi laimės,
Nes
meilė – vis po du...
Koks
monotoniškas gyvenimas,
Jei
neturi žiedų,
Niekas
nemato, kad esi gražus;
Tegu
ir skina, skabo,
Kaip
gera, kada žiūri
Su
meile akyse, –
Žiedai
atauga, žydi...
Tada
geresnis būni su visais,
Net
pats su savimi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą