Miško viduryje

Didžiulis noras – ąžuolu šlamėti, –

Jis paskutinis numeta lapus,

Vėliausiai žydi ir nežymiai,

Nes tausoja jėgas ir gilėms,

Kurias pasėja rudenėjant,

Apkloja lapais nuo šalnų...

Atskrenda akylas kėkštas

Iš nešasi vieną snape,

Kuri iškrenta netikėtai,

Ta ir pasisėja girios pakraštyje;

Pavieniai ąžuolai ilgai gyvena, –

Draugystė jiems nebūtina.

Prisirinkau į saują gilių,

Gersiu stiprią kavą,

Paseksiu pasaką vaikaičiams

Apie Eglę, –

Eglynas žalias visada...