Prie jūros

Pušelė jūrai atsivėrė,

Verkdama kalbėjo,

Geltonais gintarais

Bangas aplaistė

Ir spygliuose sugniaužė

Baltą smėlį, –

Žinojo ir kentėjo,

Nes taip trumpi

Šie laimės žybsniai,

Meilės pažadai,

Ant kaklo liko

Gintaro lašai.

Vėjas nupustė,

Bangomis užpylė,

Akmenėlius nugludino

Ir papuošė žaliai,

Paslydo basos kojos, –

Ant jų – glitūs maurai...