Glaudžiu
žodžius,
Pritaikau
šriftą,
Kad
sutalpinčiau viską,
Ką
gyvenime mačiau,
Ką
žmonės dovanojo,
Kaip
atsilyginau ir ačiū pasakiau...
Kiekvieną
dieną – iššūkis likimo,
Kai
dega akyse ugnis,
Kas
gražina, kas sugrąžina
Vaizdus
iš praeities...
Prašvinta
rytas – laimė,
Kad
ja seku seniai,
Per
kalnelius ir slėnius
Nuo
pat prigimties,
Viskas
aplink šviesu ir tikra,
Net
vakaro gaisai...
Šiandien
jaučiu gyvenimą
Ir
savo pašaukimą...
Labai
bijau nakties.
Ona
Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą