Kasmet
kartojasi
Vasario
pūgos,
Pavasaris
taip skelbiasi
Apie
save:
„Aš
jau nebetoli tavęs.“
Noriu
pagauti vieną snaigę,
Ilgai
laikyti prie savęs...
Kas
balta, tas gražu ir tyra,
Čia
žemė ilsisi
Po
balta skarele,
Mažieji
paukščiai
Jau
seniai išvykę
Ir
derina svetur stygas,
Kad
uždainuotų grįžę
Naujai,
bet tas pačias
Melodijas
gimtinės,
Atrastų
laimės pasagą,
Ant
lauko durų pakabintą,
Susuktų
lizdą trobos viduje...
Laikau
delne
Ir
duonos riekę,
Kad
lestų paukščiai
Mano
daineles.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą