Vasario snaigės

Kasmet kartojasi

Vasario pūgos,

Pavasaris taip skelbiasi

Apie save:

„Aš jau nebetoli tavęs.“

Noriu pagauti vieną snaigę,

Ilgai laikyti prie savęs...

Kas balta, tas gražu ir tyra,

Čia žemė ilsisi

Po balta skarele,

Mažieji paukščiai

Jau seniai išvykę

Ir derina svetur stygas,

Kad uždainuotų grįžę

Naujai, bet tas pačias

Melodijas gimtinės,

Atrastų laimės pasagą,

Ant lauko durų pakabintą,

Susuktų lizdą trobos viduje...

Laikau delne

Ir duonos riekę,

Kad lestų paukščiai

Mano daineles.