2015 m. vasario 18 d., trečiadienis

Dulsinėja iš Taboso


Keliauja mintys – angelai
Per žemę, dangumi,
Kaip liūdno vaizdo riterio paveikslas,
Palikęs Dulsinėją namuose,
Kad saugotų brangiausią turtą –
Meilę...
Su juo žygiuoja tik ginklanešys,
Juokingas ir patenkintas,
Kad gavo laimę pakeliauti
Ir susirasti sau pastogę ankštą...
Kiek pikta žemėje,
Prieš jį toks menkas skydas,
Geležinis kardas,
Neleidžiantys užmigti,
Prie žemės prisigaudus
Ant kito šono apsiversti...
Kas būtų, jeigu sektų iš paskos
Vaikų būrys, skatikų kaulytų,
Pakilus į aukštybes nepadėtų
Ir malūno sparnas...
Pakeleivinga žemiška mintis
Sau duonos susiranda,
Visas nelaimes žemėje supranta, –
Esu šios žemės moteris,
Kuri tik meilę saugo.





Komentarų nėra: