Griuvėsių
akys,
Parakas
ir dūmai,
O
žuvusiųjų tūkstančiai
Per
vienerius metus,
Ant
karstų – vėliavos
Ir
gėlės duobėje;
Palaidojus – malda,
Po
laidotuvių giminės
Vaišinasi
karšta,
Kaip
ugnis, arbata,
Namuose
aušta
Motinos
sriuba...
Iš
vieno puodo – žemės
Užaugo
didelė žmonių karta,
Kurie
dar iki šiol nešioja randus,
Gal
ne viena skeveldra
Prie
kaulų palikta,
Visiems
laikams – smegenyse...
Karo
griuvėsių aidą
Girdės
po šimtmečių
Visa
pasaulio žmonija...
Kas
šoks ant kaulų,
Kas
gros vaikams?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą