2015 m. vasario 23 d., pirmadienis

Nėra vietos humorui



Griuvėsių akys,
Parakas ir dūmai,
O žuvusiųjų tūkstančiai
Per vienerius metus,
Ant karstų – vėliavos
Ir gėlės duobėje;
Palaidojus – malda,
Po laidotuvių giminės
Vaišinasi karšta,
Kaip ugnis, arbata,
Namuose aušta
Motinos sriuba...
Iš vieno puodo – žemės
Užaugo didelė žmonių karta,
Kurie dar iki šiol nešioja randus,
Gal ne viena skeveldra
Prie kaulų palikta,
Visiems laikams – smegenyse...
Karo griuvėsių aidą
Girdės po šimtmečių
Visa pasaulio žmonija...
Kas šoks ant kaulų,
Kas gros vaikams?


Komentarų nėra: