Darže,
dirvonuose
Kiekvienais
metais
Pasisėja
usnys,
Vienos
išdygsta prie namų,
Kitos
lekioja, kur jas pučia,
Nereikalingas
augalas
Užauga
daug sparčiau,
Užgožia
visą gražų ūkį,
Bet
jaučiasi įskaudintos,
Kai
įkyruoles nukerta...
Tada
sukyla jų spygliai,
Aplinkui
gręžiasi ir šūkauja:
-
Žiūrėkit, mus užpuolė,
Mes
ir žydime gražiai,
O
koks švelnus ir baltas
Mūsų
pūkas!
Kai
kas ir patiki,
Kad
sako nuoširdžiai,
Nes
usnys skinasi melu takus
Per
šimtmečius...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą