Praregėjimai

Onelės vasara

Gyvenimas – gyvybės varpas,

Jis skambina vis širdyje,

Kad eitume per žemę

Skaičiuodami sekundes

Ir laukiame pagalbos rankos,

Kai dingsta atsvara...

Gyvenimo pavasaris,

Kai kylame į dangų

Su vieversio giesme,

Ištiesiame rankas

Ir po sparnais dar keliame

Nuo juodos žemės

Kasdienines skriaudas...

Visi suvokiame patį gyvenimą,

Kai mus pašaukia žemė,

Sužinome gimimo vertę,

Kada prarandame kažką,

Dėl ko verta gyventi

Ne tiktai šiandien – visada...