2015 m. vasario 3 d., antradienis

„Mažasis princas“




Bandau užlyginti pėdas,
Kasdien jas užpilu
Smėliu ir žvyru,
Palieku nuodėmes, skriaudas
Giliai giliai po žemėmis,
Kad niekada nebe iškiltų.
Užberiu juodos žemės,
Pasodinu ten rožę:
Žydės, kvepės pasauliui,
Paskleis mano vaikams,
O gal vaikų vaikams
Pasėtą grožį...
Nuo ryto iki vakaro einu
Keliu duobėtu,
Bet vis tikiu ir laukiu,
Kad rožės sužydėtų...
Kai lyja, laisto,
Kai sninga, dengia metų pėdas,
Pavasarį ir vasarą,
Ir iki pat rudens,
Prie rožių dygsta piktžolės,
Bet mano paskirtis – ravėti,
Prie gatvių eilėmis  – žibintai,
Kad kelią šviestų.






Komentarų nėra: