Medelis
kreivas dygsta,
Kai
slegia jį akmuo,
Aplenkęs
jį ištįsta,
Šiek
tiek sulinksta,
Bet
tiesiasi į saulę
Nuo
mažų dienų.
Kokios
galybės reikia,
Kokių
valios jėgų,
Kad
pamatytų dangų,
Paliktų
antspaudą akmenyje,
Kaip
aš ir tu...
Mačiau
ir medį,
Kuris
tebelaiko
Pakėlęs
akmenį ir ant šaknų;
Nekirsi
medžio,
Kad
suaugo jis su akmeniu...
Tegu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą