Mes - paukščiai

Įsiklausau, ką kalba paukščiai,

Jie – mūsų vaikai,

Mažieji ir nuoširdūs,

Kurių širdelės plaka

Taip dažnai, kai skrenda

Per melsvą dangų ir per vandenynus,

Kaip į pačią mirtį...

Mažieji paukščiai bijo

Ne tiktai audrų, bet vanagų,

Kurie kerta, kaip kulkos,

Pažeidžia ir nusineša

Gyvenimo pulso negirdinčius.

Mažųjų paukščių – daug daugiau,

Pulkai pavasarį

Ir mūsų dangų raižo,

Širdyse skamba ir daina:

„Gyvybę savo saugome!“