Kailiai...

Kas tyrlaukiais klajoja,

Apsuptas žvėrių,

Tas niekada nevilki kailiais,

Nes jie - tau broliai,

Daug artimesni už artimą,

Kurio gal neturi

Ir jis tau nepaduos,

Ko reikia širdžiai ...

Prie jų prisiliečiau drauge,

Nutvilkė širdį karštis,

Kad nederėjo atsistot šalia,

Atspėti lemtį karčią...

Kas tau – tas man slapčia

Gal pakuždėjo svajones –

Pakilti į padangę

Ir suskaičiuoti ten žvaigždes,

Kurios vien blyksi,

Dega aiškiai,

Bet nešildo kailio...