Grįžtu
vėl į šventas vietas,
Gal
pasimesti ir paverkti,
Kad
toks gyvenimas žiaurus
Ir
duona ima karstelėti.
Šventi
paveikslai ir vanduo,
Iš
gyvojo šaltinio trykštantis,
Galėtų
tik paguosti,
Laimingą
motinystę...
Kai
susimaišo dūmai ir ugnis,
Aptemsta
ir šviesi padangė...
Kur
tada saulė trobose,
Kur
pamatysiu angelą?
Kada
ramybė ir taika,
Gali
kalbėti maldą.
Kam
duotas kryžius ir kančia,
Kas
likusius paguos nelaimėje?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą