Uždekim
žvakę
Už
visus, kurie kovojo,
Kai
siekė laisvės
Būdami
pavojuje,
Negrįžo
į šeimas,
O jų
vaikų rytojus – nežinia...
Viena
širdis – Dievo malonė,
Malda
ir žemiška dalia, –
Kiek
buvo laukta
Ir
visų tikėta,
Kad
baigsis pergale
Beprasmiška
skriauda,
Deja...
Paskui
juos tūkstančiais suniokojo.
Kodėl?
Už ką?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą