2015 m. vasario 24 d., antradienis

Būk man globėja...



Kiekvienas žemės lopinėlis
Nėra tuščias,
Net smėlyje gyvena
Skruzdėlių šeima,
Savo vaikus išsaugo
Ir iškelia ant smilgos
Visą savo giminę,
Kada užklumpa liūtys,
Vėjas, dargana...
Kiek mūsų šalyje
Mažų vaikų užauga,
Be tėvų šilumos,
Tikrų namų,
Kaip jie pradės
Savo gyvenimą
Tarp nepažįstamų ir svetimų?
Pasaulis – tai didžiulis laukas,
Kiekvienas statosi namus,
Dabar ir smėlis,
Vėjo pustomas,
Labai brangus, nestabilus,
Griebiasi smilgos
Ne tik skruzdėlė,
Bet ir žmogus, –
Kitaip – pražus...





Komentarų nėra: