Šiąnakt
snigo,
O tą
rytą lijo;
Prisiminimų
daug tokių,
Kurie
kaip veidrodyje
Nuolat
atsispindi
Tarp
žydinčių vainikų,
Chrizantemų,
kalijų baltų...
Dažnai
snieguoles vis apsninga,
Sniego
kruopas, kaip maną
Iš
dangaus, renku,
O
šiandien, tokią dieną,
Lenkiuosi
prie tavęs
Ir
krenta ašara sykiu...
Laikas
– tai atgaila,
Dienai
praėjusiai,
Kai
buvome sykiu.
Vasaris
baigiasi,
Žydės
pavasarį neužmirštuolės,
Žibutės
mėlynos,
Dangaus
šviesa tavo akių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą