Ona Baliukienė
Prisiminiau,
nepadėkojau
Savo
tėviškei,
Tėveliui,
mamai
Ir
ežero bangelei,
Kurioje
paskendo saulė, –
Šviesių
dienų daugiau,
Tik
mėnuo jai užstoja veidą,
Betgi
labai trumpam...
Rytais
pagaunu spindulį,
Ilgai
ilgai laikau
Ir
dedu po pagalve,
Kad
mintyse nušvistų
Motinos
lopšinės aidas,
Sapne
– laimė,
Ir
būtų mums visiems
Gal
artimiau...
Padovanosiu
šypseną
Ir
tau, prašau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą