Šviesos vitražai

Viso gyvenimo reikėjo,

Kad atskristų paukštė;

Į sielą dabar leidžiasi lengvai

Ir kalba širdies balsas

Apie miške lizdus,

Dirvone vyturėlį pilką,

Kuris pasislepia nuo pikto,

O danguje – ramus, saugus...

Visų žodžių nereikia,

Pasirenku gerus,

Kurie apsaugo mažą,

Guodžia vaiką,

Palaimina nuliūdusius,

Senatvėje silpnus...

Viso gyvenimo reikėjo,

Kur visko buvo – džiaugsmo

Ir akmenų sunkių,

Kuriuos pakėliau,

Naujos dienos šviesoj

Pavasario alsavimą jaučiu.