2014 m. spalio 5 d., sekmadienis

Viskas ir niekas



Mes – dar labai jauni,
Pasaulis – daug senesnis
Už visus, –
Vis einame į priekį,
Nuo savo laiko dar neatsiliekame ...
Net medžiai visada jauni,
Nes nukerta senuosius,
Jie sudega ant aukuro
Kaitrioj ugny
Ir pelenus vėjas nupusto,
Kas belieka...
Pasaulis – labai didelis,
O mes – maži maži, –
Kaip smilgos pievoje,
Nubąla rudenį,
Tik sėklos užsilieka,
Išdygsta žemuogė dirvone,
Paskelbia vasarą širdy,
Suvalgai ir nelieka...
Dainuoja siela, kylanti
Į baltą debesį:
Pasaulis senas – tu jame esi
Viskas ir niekas...





Komentarų nėra: