Justinas Mikulevičius
Renku
žodžius, kurie dar žiba
Netgi
juodą naktį
Deimantu,
žvaigžde,
Giliai
po vandeniu
Neono
žuvies šviesele.
Girdžiu
žodžius,
Kada
upelis teka
Ir
judina akmenėlius,
Jie
sunkūs, bet nugludinti laike
Ilgainiui
tiesą sako,
Kad
gera žemėje,
Kaip
debesėliui danguje.
Jis
baltas, kaip drugelis,
Mažas
popierinis laivas,
Bet
galima rašyti ir jame
Tik
nuostabius žodžius,
Kurie
pavirs malda.
Kalbėkime
gerus žodžius,
Priims
ir žemė, ir dangus...
GYVENIMAS.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą