„Skamba,
skamba kanklės,
Atataria
vamzdžiai“...
Kas
buvo, tas pražuvo, –
Sakydavo
tėvai,
Laikai
ir papročiai, –
Aukso
mintis dar nuo romėnų,
O mes
– juk Lietuvos vaikai,
Medines
klumpes iki šiol vis avime...
Savi
ir instrumentai –
Kanklės
ir dūdelės,
Iš
medžio barškalai,
Net
smuikai ir birbynės,
Tarsi
dangaus dovanos.
Darbštieji
mokė ir savo vaikus,
Kaip
muziką mylėdamas
Visus
ir ūkio darbus padarai,
Kaip
šventą pareigą,
Be
nuobodulio.
O
pirštai virpina penkias stygas –
Į
širdį garsas atsiduoda,
Sukūrė
mums melodijas tėvai,
Nuo
pat mažens išmokė
Ir
kankliuoti...
Visas
gyvenimas – viena melodija.
Algirdui Svidinskui
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą