Mėnuo

Jautiesi vienišas, nesuprastas kitų?

Pasikalbėsime su gėlėmis,

Jos laukia tavo žvilgsnio,

Kaip tyro vandens lašo

Ir iš dangaus šiltų

Saulės glamonių,

Svajose – žvaigždynų,

Tokių pat vienišų ir tolimų, –

Visi mes esame kelionėje...

Turiu gėlių tik ant palangės,

Dar tu pro langą pažiūrėjai

Ir darosi pasaulyje šviesu,

Nors šėlsta rudens vėjas,

Ir nesijausime taip vieniši

Abu ir gėlės...

Mano sūnau, nakties klajūne

Mėnuo.