Gyvenimas
– ratelio verpstė,
Ji
sukasi, kiek pamini,
Jėgų
suteikia žemė,
Visas
pasaulis – tik su tavimi...
Pasėjau,
laukiau, kada išdygs,
Paskui
ravėjau, piktžoles vis naikinau,
Kad
būtų daug erdvės širdy.
Prabėgo
vasara su žalia kauke,
Kvepėjo
sodžius, net vanduo,
Taurės
ieškojau, iš kurios galėčiau
Vis
kas dieną gerti
Ir
pagaliau palaistė
Juodą
žemę debesėlis baltas;
Dabar
– gražus ruduo,
Kaip
mūsų, abiejų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą