2014 m. spalio 25 d., šeštadienis

Lauko akmenėlis




Lankau kapus,
Tėvų ir artimųjų,
Ne vien tik pareiga
Tenai ir nuveda;
Šįkart rudens tyla kitokia,
O iš aukštybių laikas
Tarsi žiūri,
Puokštė gėlių prie antkapio
Ir žvakės mirksi,
Nors akių neturi...
O mano jau ir ašaros išdžiuvo,
Tiek daug tame laike
Upelių sruvo,
Vos vieną perbrendi,
Jau kitame akmuo užkliūva...
Oi, slidus lauko akmenėlis,
Nuplautas ašara,
Ant sūraus samana neauga,
Smėlyje ilgokai užsibūva...
Tiek laiko prašvilpė lyg vėjas
Ir vis dar nežinau,
Iš kur jos dažnai srūva.





Komentarų nėra: