Myliu

Kiekvieną rytą plaukia debesys,

Į baltą beržą atsirėmę

Pasveikina pro langą

Ir tolyn į vakarus nubėga,

O sieloje – šviesu šviesu –

Rami saulutė per pievelę rieda,

Pasveikina ramunės žiedą

Ir buria laimę iš tūkstančių...

Tarp žiedlapių, pačiame vidury,

Geltona karūna – tai aukso žiedas

Ant bevardžio piršto,

Pasidabruotas nuo rudens šalnų...

Oi, prie beržų einu per pievą,

Ramunių puokštę tau skinu,

Kad man išrinktų vienas

Patį gražiausią žiedą

Ir paskutiniame lape rašytų:

Myliu, kaip vasarą myliu.